Vis labiau domimasi sėjamosios kanapės (Cannabis sativa) junginių naudojimu, ypač psichikos sveikatos sutrikimams gydyti, nes dabartiniai gydymo būdai dažnai yra neveiksmingi. Pagrindinių fitokanabinoidų THC ir CBD tyrimai rodo daug žadančius rezultatus. Ankstyvieji klinikiniai tyrimai rodo, kad CBD gali numalšinti nerimo, depresijos ir kai kurių psichinių sutrikimų simptomus nesukeldamas pernelyg rizikingų šalutinių poveikių. Šios išvados pagrindžia tolesnius plataus masto tyrimus, kuriais siekiama įvertinti CBD kaip naują psichikos sutrikimų gydymo būdą. Skirtingai nei THC, CBD nesukelia priklausomybės.
Psichikos sveikata yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria maždaug vienas iš keturių žmonių. Psichikos sveikatos problemos apima 19,5 proc. pasaulio ligų, o daugelyje šalių jos sudaro 35-45 proc. neatvykimo į darbą priežasčių. Jos taip pat susijusios su žmogaus teisių pažeidimais, diskriminacija ir stigmatizacija.
Šioje tyrimų apžvalgoje daugiausia dėmesio skiriama tyrimams apie CBD poveikį nerimui, depresijai ir potrauminio streso sutrikimui, kuris nustatytas atliekant tyrimus su gyvūnais ir žmonėmis. 2018 m. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino CBD, skirtą Lennox-Gastaut arba Dravet sindromu sergančių vaikų traukulių gydymui, o tai paskatino CBD naudojimo kitoms ligoms gydyti tyrimus.

Tyrimai su gyvūnais

Mokslininkai tyrinėja CBD potencialą mažinti gyvūnų nerimą ir depresiją nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos. Iš pradžių rezultatai buvo nevienareikšmiai, tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad CBD gali sumažinti nerimą, jei jo vartojamas tam tikras kiekis (poveikio nėra vartojant pernelyg didelėmis ar per mažomis dozėmis). CBD taip pat padeda sumažinti streso sukeliamą reakciją, pavyzdžiui, pagreitėjusį širdies ritmą ir nerimą, nes, be kitų procesų, aktyvinami serotonino receptoriai.
Tyrimai rodo, kad CBD poveikis priklauso nuo to, kokiai gyvūnų rūšiai skiriamas ir kaip vartojamas (vieną ar kelis kartus). Pavyzdžiui, žiurkių patinams ir hipertenzija sergančioms žiurkėms CBD neturėjo jokio poveikio. Ilgalaikis gydymas naudojant CBD mažino nerimą, tačiau vienkartinė dozė jo nesumažino.

Nerimas ir baimė

CBD tiesiogiai sušvirkštus į tam tikras smegenų sritis, sumažėjo nerimas ir panika, nustatytas raminamasis poveikis. Injekcijos į kitas smegenų sritis slopino su stresu susijusias reakcijas. Šis poveikis susijęs su specifiniais serotonino receptoriais.
Atliekant tyrimus, susijusius su baime (kai gyvūnai tam tikrą aplinką siejo su baime), vienkartinė CBD dozė sušvelnino baimės ir nerimo sukeltą elgesį. Tačiau ilgalaikis CBD vartojimas turėjo priešingą poveikį – baimė ir nerimas suintensyvėjo. CBD švirkštimas į tam tikras smegenų sritis taip pat sumažino baimę ir nerimą, tačiau rezultatai nevienareikšmiški: kartais injekcijos baimę suintensyvindavo, o kartais ją numalšindavo, priklausomai nuo injekcijų skaičiaus. Panašu, kad CBD turi įtakos neigiamų asociacijų formavimuisi, o laikui bėgant paveikia įvairius receptorius.

Depresyvus elgesys

Tyrimuose su gyvūnais paaiškėjo, kad CBD taip pat gali būti antidepresantas. Jis pasižymėjo antidepresiniu poveikiu, kai buvo skiriamas vienas arba su mažomis kitų antidepresantų dozėmis; daugiausia buvo aktyvuoti serotonino receptoriai. Svarbu tai, kad vienkartinė CBD dozė pasižymėjo greitu ir ilgalaikiu antidepresiniu poveikiu, kuris žiurkėms truko iki savaitės. Panašūs rezultatai nustatyti ir skirtingoms žiurkių rūšims. Be to, CBD pasižymėjo antidepresiniu poveikiu, užkirsdamas kelią su stresu susijusiems DNR pokyčiams smegenyse.
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad kanabidiolis (CBD) turi savybių, mažinančių nerimą, baimę ir malšinančių depresijos simptomus. Galima daryti išvadą, kad CBD galėtų būti naudojamas įvairių psichikos, neurologinių sutrikimų gydymui ir galėtų sumažinti priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Tyrimai su žmonėmis

Atlikus tyrimą, kurio metu sveikiems savanoriams, anksčiau 15 ar mažiau kartų vartojusiems kanapių augalo medžiagų, buvo duodama CBD. Jis neturėjo įtakos jų elgesiui ar smegenų aktyvumui atliekant žodinę mokymosi užduotį, palyginus su placebu, tačiau THC turėjo poveikį. Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 16 sveikų vyrų, parodė, kad, priešingai nei THC, CBD nesukėlė psichozės simptomų, raminamojo poveikio ar psichologinės ir fizinės veiklos pakitimų, palyginus su placebu.

Nerimas

Pirmieji klinikiniai CBD gebėjimo mažinti nerimą tyrimai buvo atlikti 1974 ir 1982 m. Jie parodė, kad CBD padėjo sumažinti THC sukeltą nerimą sveikiems vyrams. CBD vartojimas per burną sumažino nerimą viešojo kalbėjimo simuliacijos metu. Kito tyrimo metu CBD reikšmingai sumažino nerimo lygį ir užtikrino ramybės būseną. Šis poveikis buvo susijęs su smegenų aktyvumo pokyčiais tam tikrose smegenų srityse.
Pacientams, kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų, CBD sumažino nerimą ir turėjo įtakos smegenų aktyvumui anksčiau negydytiems pacientams. Didelės apimties psichiatrijos pacientų, sergančių nerimu ar blogai miegančių, tyrime nustatyta, kad CBD greitai ir nuosekliai sumažino nerimą ir pagerino miegą per pirmąjį mėnesį, nors, stebint tris mėnesius, nauda miegui skyrėsi. Tačiau atliekant tyrimą su savanoriais, kenčiančiais nuo stiprios paranojos, CBD padidino nerimą ir neturėjo įtakos paranojiškoms mintims virtualios realybės scenarijuje.

Potrauminio streso sutrikimas ir depresija

Šiuo metu atliekama daug klinikinių tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip CBD gali sumažinti potrauminio streso ir depresijos sutrikimų simptomus. Viename atvirame tyrime su suaugusiais žmonėmis, kuriems buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, vartojant CBD kartu su psichiatriniais vaistais ir psichoterapija, per aštuonias gydymo savaites sumažėjo simptomų sunkumas. Duomenų apie CBD antidepresinį poveikį žmonėms yra nedaug. Klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo lėtiniu skausmu besiskundžaintys pacientai, didelės vaistų su CBD ir THC dozės pastebimai pagerino nuotaiką.
Apibendrinant galima teigti, kad šie tyrimai pateikia įrodymų, patvirtinančių CBD veiksmingumą ir saugumą asmenims, kenčiantiems nuo nerimo, depresijos ar potrauminio streso sindromo. Tačiau, norint padaryti galutines išvadas, reikalinga daugiau klinikinių tyrimų.
Šaltinis: https://doi.org/10.3390/biom10111575

MŪSŲ PRODUKTAI

Šioje svetainėje naudojami slapukai, kad galėtumėte geriau naršyti. Naršydami šioje svetainėje sutinkate, kad mes naudojame slapukus.